- vienaeilė
- vienaei̇̃lis, vienaei̇̃lė bdv. Vienaei̇̃lis vari̇̀klis.
.
vienaeilė
Look at other dictionaries:
vienaeilis — vienaeĩlis, ė adj. (2) Š, DŽ, NdŽ, KŽ; LL52, Rtr, ŽŪŽ152 1. turintis vieną eilę, sudarytas iš vienos eilės: Lūpine [armonika] grojau, vienaeilè, dvieile grojau Imb. Pagal švarko konstrukciją kostiumai gali būti vienaeiliai (su viena sagų eile)… … Dictionary of the Lithuanian Language
